|
|
|
|
| Anbo - LengvaiNegirdžiu savų minčių, Spengiančių nakties tyloj, Pasiklydusių erdvėj, Išsigandusių kažko. Užsimerkiu ir bandau Jas išgirsti tamsoje, Bet greiti sapnų laivai Neša vis tolyn mane. Taip begėdiškai lengvai Aš užmiršiu, kas esu, Atsimerksiu, bet ilgai Nesugrįšiu iš sapnų. Mano delnuose pilki Pelenai baltų dienų. Ar galėtų būt kitaip? To žinoti negaliu. Negaliu daugiau meluot, Kad viską vienas aš pakeist galiu. Apkabinki, nepaleisk, Kad neplaukčiau pasroviui. Jei dar liko, man neduok Vyno, virstančio rūku. Jei yra ugnis, uždeki ją, Uždeki tu. Taip begėdiškai lengvai Aš užmiršiu, kas esu, Atsimerksiu, bet ilgai Nesugrįšiu iš sapnų. Mano delnuose pilki Pelenai baltų dienų. Ar galėtų būt kitaip? To žinoti negaliu. |
|
|