N.E.O. - Rudeninė gatvė

Aš nieko negaliu pakeisti,
Aš bijau tave paleisti.
Šaltas vėjas mane ištrynė,
Liko gatvė rudeninė.

Daug nepasakytų žodžių
Ašarom pabiro į žemę.
Niekada tavęs nepamiršiu,
Tu priminsi mano vienatvę.

   Prisiglausiu prie tavo veido,
   Rudeninio tavo veido...
   Prisiglausiu prie tavo rankų,
   Rudeninių tavo rankų...


Taip sunku tave paleisti.
Ar gali mane suprasti?
Tuščios miesto gatvės nušvito
Šaltą rudeninį rytą.

Daug nesusapnuotų paukščių
Daužėsi į verkiantį stiklą.
Niekada neprisiminsiu,
Viskas buvo tarsi netikra.

   Prisiglausiu prie tavo veido,
   Rudeninio tavo veido...
   Prisiglausiu prie tavo rankų,
   Rudeninių tavo rankų...