Kafka - Galbūt (Muzikos akademija 2)

Regiu aš tavo veidą
Ir šypseną ant lūpų –
Ji šildo visada.
Tos paprastos minutės,
Kurias kartu praleidom,
Liks mano širdyje.

Esi tu man kaip saulė,
Esi tu man kaip oras,
Kuriuo aš gyvenu.
Vienintelė pasauly,
Kurios labiausiai noriu,
Brangiausia, ką turiu.

Tai išklausyk, prašau,
Noriu ištarti tau:

   Galbūt dabar,
   Galbūt rytoj
   Uždegsiu žvaigždę tau
   Giliam nakties danguj.

   Galbūt dabar,
   Galbūt rytoj
   Tu būsi meilė ir viltis
   Manoj dainoj.



Kaskart, kai tau bus liūdna,
Kaskart, kai tau bus gera,
Aš būsiu su tavim.
Paguosiu, kai liūdėsi,
Priglausiu, kai kalbėsim
Tamsiom rudens naktim.

Likimo dovanotas
Tu angelas sparnuotas
Kraštelyje dangaus.
Nublanksta visos spalvos
Mus supančio pasaulio,
Tavęs kai nematau.

Tai išklausyk, prašau,
Noriu ištarti tau:

   Galbūt dabar,
   Galbūt rytoj
   Uždegsiu žvaigždę tau
   Giliam nakties danguj.

   Galbūt dabar,
   Galbūt rytoj
   Tu būsi meilė ir viltis
   Manoj dainoj.
   (x2)