|
|
|
|
| Velnio nuotaka - Jurgos ir tėvo raudažiūrėk, kaip žvaigždės sninga vasara, vasara pilna žiedų aš savo mylimą regiu ant balto žirgo pusny žvaigždžių o, kiek jų daug danguje bet aš liūdėti pasmerkta, pasmerkta žiūrėk, kaip sninga žvaigždėmis vasara, vasara pusny žiedų su tavimi norėčiau būt mylimas, mylimas, su tavimi kiek daug žvaigždžių danguje o aš tokia apleista, apleista! kokie šviesūs tie sapnai, savo mylimą matau... |
|
|