Velnio nuotaka - Jurgos ir tėvo rauda

žiūrėk, kaip žvaigždės sninga
vasara, vasara pilna žiedų
aš savo mylimą regiu
ant balto žirgo pusny žvaigždžių
o, kiek jų daug danguje
bet aš liūdėti pasmerkta, pasmerkta

žiūrėk, kaip sninga žvaigždėmis
vasara, vasara pusny žiedų
su tavimi norėčiau būt
mylimas, mylimas, su tavimi
kiek daug žvaigždžių danguje
o aš tokia apleista, apleista!

kokie šviesūs tie sapnai,
savo mylimą matau...